Kunigystė

 

DIEVO ŽODIS:

Mes turime tokį vyriausiąjį kunigą, kuris danguje atsisėdo Didenybės sosto dešinėje kaip einantis kunigystės tarnybą šventojoje vietoje ir tikrojoje padangtėje, kurią pastatė ne žmogus, o Viešpats.

(Žyd 8, 1–2)

MES TIKIME, KAD…

Viešpats kviečia visus žmones įsijungti į Jo darbą, tačiau kai kuriuos pašaukia ypatingu būdu pasišvęsti šiai tarnystei – tapti kunigais – būti sakramentiniais Dievo Meilės įrankiais pasaulyje, nešti Gerąją Naujieną žmonėms ir teikti visiems Jo malones.

Tarnystė Dievui ir žmonėms

Jų bendras bruožas – buvimas dėl kitų, o tarnaujant kitiems yra pasiekiamas asmeninis šventumas. Per šiuos sakramentus krikščionys labiausiai dalyvauja Jėzaus pasiuntinybėje pasaulyje. Tai yra Kunigystė ir Santuoka.

 

KUNIGYSTĖ

Kunigystė įjungia krikščionį vyrą į Kristaus kunigystę ir suteikia jam galią gerai atlikti kunigo pareigas. Tai yra: skelbti Dievo Žodį, teikti sakramentus ir jungti tikinčiuosius į vieną bendruomenę. Kaip Krikštas ir Sutvirtinimas Kunigystė įspaudžia į priimančiojo sielą tam tik­rą neišdildomą žymę ir jis tampa kunigu – antruoju Kristumi visam gyvenimui. Net tuo atveju, kai kunigas dėl kokių nors asmeninių priežasčių palieka kunigystę ir neatlieka kunigo pareigų, ta žymė nedingsta. Todėl šis sakramentas taip pat nėra kartojamas.

 

Esminė šio sakramento apeiga yra vyskupo rankų uždėjimas ant šventinamojo galvos ir speciali konsekracijos malda prašant Dievą išlieti Šventąją Dvasią ir suteikti šventinamojo tarnystei reikalingų dovanų. Rankų uždėjimas yra nuo apaštalų laikų ateinanti tradicija perduoti Kristaus galias. Vyskupas uždeda rankas ant šventinamojo galvos, nes turi kunigystės galių pilnatvę ir yra teisėtas apaštalų įpėdinis. Apeigose dalyvaujantys kunigai taip pat uždeda rankas ir taip paliudija, kad nuo šiol naują pašventintąjį laikys vienos tarnystės broliu, dalinsis darbais, džiaugsmais ir rūpesčiais.

 

Sąlygos ir vidinės nuostatos, būtinos šiam sakramentui priimti:

Šis sakramentas nėra skirtas moterims. Nors tobuliausia iš žmonių buvo ir lieka Marija – Jėzaus Motina, vis dėlto į Apaštalų tarnystę Jėzus Jos nepakvietė, o išrinko paprastus silpnus vyrus. Jėzus pats pasakė: „Ne jūs Mane išsirinkote, bet Aš jus išsirinkau ir paskyriau, kad eitumėte, duotumėte vaisių ir jūsų vaisiai išliktų, – kad ko tik prašytumėte Tėvą Mano vardu, Jis visa jums duotų“ (Jn 15, 16). Todėl Kunigystė – tai pirmiausia pašaukimas, kai Dievas kviečia į savo tarnystę, o žmogus visa širdimi atsiliepia.

Kunigystės šventimų sakramentas teikiamas tik pakrikštytiems vyrams, priklausantiems Katalikų Bažnyčiai ir atitinkamai pasirengusiems Kunigystės pareigoms bei iššūkiams tam skirtose seminarijose. Katalikų Bažnyčioje į kunigus šventinami tik tie kandidatai, kurie yra laisvai pasiryžę rinktis celibatinį gyvenimą (tai reiškia šeimos gyvenimo atsižadėjimą) ir viešai įsipareigoja jo laikytis iš meilės Dievo karalystei ir žmonių tarnystei. Kaip kiekvieną malonę, šį sakramentą galima priimti tik kaip neužpelnytą dovaną.

 

Dvasiniai Kunigystės sakramento vaisiai (pagal KBK 15811584):

– Viduje įspaudžiama neišdildoma žymė.

– Gaunama reikalingų malonių gerai atlikti kunigo pareigas.

– Supanašėjama su Jėzumi, kad kaip Jo įrankis kunigas tarnautų Kristaus Bažnyčiai.

– Gaunama Jėzaus galių ir kartu teisė atstovauti Kristui Jo paties tarnystėje.

– Kadangi galutinai pats Kristus veikia ir išgano per įšventintąjį tarną, pastarojo nevertumas netrukdo Kristui veikti.

 

Daugiau SAKRAMENTŲ…