Švendubrės šv. Antano koplyčia

 

DIEVO ŽODIS:

Taigi, broliai, Kristaus kraujas laiduoja mums, kad žengsime į šventovę. Jis atvėrė mums naują ir gyvą kelią pro uždangą, tai yra per savąjį kūną; mes turime ir didį kunigą Dievo namams.  Todėl ateikime su tyra širdimi ir giliu tikėjimu, apvalę širdis nuo nešvarios sąžinės ir nuplovę kūną švariu vandeniu! Išlaikykime nepajudinamą vilties išpažinimą, nes patikimas tas, kuris yra davęs pažadus,  ir sergėkime vieni kitus, skatindami mylėti ir daryti gerus darbus. Neapsileiskime lankyti savųjų susirinkimo, kaip kai kurie yra pratę, bet skatinkime vieni kitus juo labiau, juo aiškiau regite besiartinančią dieną.

(Žyd 10, 19–25)

AŠ TIKIU, NES…

tikėjimas yra Dievo dovana man, kuri leidžia judėti į priekį, kuri padeda pastebėti, kad pasaulis yra nuostabus ir Dievo kūrybos palytėtas. Tikiu, nes negaliu netikėti, nes tai duotybė, kuri neleidžia mano širdies žvilgsniui užmigti, kuri padeda man pažvelgti ne tik į Dievą, bet ir savo vidų, leidžia augti ir skleistis net kančioje… 

Dzūkijos miško pakrašty, apsupta M. K. Čiurlionio apdainuotų pušaičių, stovi nedidelė Švendubrės koplytėlė. Kaip pridera, aptverta tvora, kuri apgobia ir kapinaites, jauki medžiu išmušta koplytėlė iškilo vietinių žmonių rūpesčiu. Ji pašventinta 2005 m. ir dabar čia kas sekmadienį šlovina Dievą vietos chorelis, o šv. Mišias aukoja Ratnyčios kunigai.

Plačiau…