Šventovių statyba

 

DIEVO ŽODIS:

Keturi šimtai aštuoniasdešimtaisiais metais po izraeliečių išėjimo iš Egipto žemės, Zivo mėnesį – tai yra antrą metų mėnesį, ketvirtaisiais savo karaliavimo metais Izraelyje, Saliamonas pradėjo statyti VIEŠPATIES Namus. Namai, Saliamono statomi VIEŠPAČIUI, buvo šešiasdešimties  uolekčių ilgio, dvidešimties uolekčių pločio ir trisdešimties uolekčių aukščio.

(1 Kar 6, 1–2)

AŠ TIKIU, NES…

tikėjimas yra Dievo dovana man, kuri leidžia judėti į priekį, kuri padeda pastebėti, kad pasaulis yra nuostabus ir Dievo kūrybos palytėtas. Tikiu, nes negaliu netikėti, nes tai duotybė, kuri neleidžia mano širdies žvilgsniui užmigti, kuri padeda man pažvelgti ne tik į Dievą, bet ir savo vidų, leidžia augti ir skleistis net kančioje…

Šv. ap. Baltramiejaus Bažnyčia

Klebonaujant kun. Pranui Bernotui vietoj senos medinės, kuri iškelta į Kabelius, pastatyta nauja mūrinė bažnyčia 1910 m. birželio 26 d. pašventinama ir pavadinama Jėzaus Širdies ir (buvusiu) Šv. apaštalo  Baltramiejaus vardu.

Neogotikos stiliaus, stačiakampio plano dvibokštė Ratnyčios bažnyčia, per šimtmetį išgyvenusi mūsų protėvių vargą, skausmą, džiaugsmą, suteikusi jiems viltį ir tikėjimą, gyvendama dieviška šviesa kiekvienam čia atėjusiam lieka jauna ir lengva, tarsi virš miškų pakylėta… ir veržli.

Plačiau...

Šv. Antano Koplyčia

1991 m. per Sekmines keletui šeimų, susirinkus prie akmens ir prūdų, kilo mintis kapinėse pastatyti koplyčią. Švendubrės kaimo žmonės pritarė. Roma Šavelskienė, Aldona Radzevičienė, Monika Smaliukienė rinko pinigus statyboms. Visą statybų darbą ruošėsi tvarkyti Smaliukas Antanas, Albino, kuris dirbo statybose, o taip pat Kazlauskas Juozas. Cerebiejus Mečislovas, Jono, susitarė su projektuotoju, jeigu neklystu, Kisieliumi, kuris įvykdė prašymą ir jau 1992 m. pradėjom statybas. Kaime įsikūrusios bendrovės vadovas Junevičius talkino ‒ išliejo pamatus. Smaliukas Antanas, Albino, už surinktus pinigus nupirko plytas, sutarė su statybininkais ir pradėjo statybas. Bendrovė taip pat pervedė labdarą – nupirko skardą koplyčios dengimui. Žmonės dirbo pagalbiniais darbininkais. Viskas buvo suderinta – koplyčia eilė po eilės augo į viršų. Pagalbiniais darbininkais daugiausiai buvo Smaliukas Albinas, Antano, ir Oliškevičius Jonas. Vilniuje gyvenančios Teofilės Suraučiūtės vyras Bronius Kazickas, Inovacinio banko direktorius, skyrė labdarą. Koplyčią išmūrino, apdengė. Liko apdailos darbai. Miške gyvenam, bendrovė savo valdose turi miško. Išpjovė medžiagą, vežė į lentpjūvę lentoms paruošt, parvežė, džiovino. Ir vėl vežė šaliuotei išpjauti. Ir visą laiką medieną krovė Smaliukas Albinas ir Oliškevičius Jonas su sūnumis Antanu ir Juozu. Visą apdailą padarė tikrai puikus meistras Salanavičius Jonas. Jis vienas viską sutvarkė: lubas pakalė, grindis, langus sudėjo. Kryžius koplyčioje ir stalas Mišioms laikyti –taip pat jo rankų darbas. Tinkavimo darbus atliko Kalėda Bronius su sūnumi Donatu ir Murinu Vytuku. Visiems darbų užteko. Dar reikėjo išbaltinti vidų. Smaliukas Antanas, Albino, organizuoja, ir su Kalėda Broniumi atlieka ir šitą darbą. Per Visus šventus, 1994 m. lapkričio 1 dieną, Druskininkų bažnyčios klebonas Vytautas Rudys iškilmingų pamaldų metu pašventino mūsų koplyčią ir suteikė jai Šv. Antano vardą.

Reikia dar elektrą įvesti vieno kilometro atstumu. Vėl Aldona Radzevičienė, Monika Smaliukienė, Roma Šavelskienė, Irena Oliškevičienė vasario 16 d. rinko pinigus. Junevičius Jonas susitarė su elektros tinklais arčiausiu atstumu, mažiausiom išlaidom. 1995 m. rudenį Švendubrės koplyčioje įsižiebia elektros lemputė.

Klausyklą kruopščiai padarė Jonas Salanavičius. Domicelė Jančiauskienė, gimusi Švendubrėje, bet gyvenanti Druskininkuose, paaukojo Šv. Antano ir Šv. Juozupo paveikslus. Antanas ir Ona Suraučiai – „Paskutinę vakarienę“, o Teofilė ir Jurgis Smaliukai – Šv. Jurgio paveikslą. Gintautas ir Teresė Rusinai paaukojo dar vieną Šv. Antano paveikslą, o Švč. Mergelės – Vaškevičiai Janina ir Marijonas. Elvyra ir Mečislovas Cerebiejai – Betliejaus paveikslą ir vazą. Kiliminę dangą po Mišių stalu paaukojo Ona Suraučiūtė, o Ratnyčios seniūnija – kiliminį taką per visą koplyčią. Vidų išbaltino, bet išorę tik aptinkavo. Švendubrės žentas Gintautas Rusinas išbaltino išorę, paklojo taką plytelėmis nuo vartų iki koplyčios. Tai tikrai geros dūšios žmogus, paaukojęs daug darbo ir pinigų Švendubrės koplyčiai.

Vieną kartą atvažiavo Druskininkų klebonas Bronius Krakevičius, o mes neturėjom zakristijos. Kunigai persirengdavo koplyčioje. Pasiskundėm, kad neturim lėšų, negalim pradėt statyt. Klebonas pasakė: „Jūs pradėkit, o mes po plytos sunešim ir drauge visi pastatysim“. Nuėjau pas kaimo auksarankį Joną Salanavičių ir viską papasakojau. Jis išklausė. Rytojaus dieną atnešė ant paprasto popieriaus lapo zakristijos brėžinį ir pasakė, kad reikia plytų ir skiedinio.

Tokių žmonių dėka gražėja Švendubrės kapinės ir koplyčia.

2005 metais per Tris karalius po šventų Mišių Ratnyčios parapijos klebonas Almantas Kibirkštis pašventino zakristiją.

Švendubrės koplyčioje beveik kiekvieną sekmadienį laikomos šv. Mišios, kurias aukojo ir aukoja Ratnyčios Šv. apaštalo Baltramiejaus bažnyčios klebonai.

Kartą pas mus ir Ratnyčios parapijoj apsilankė ir atlaikė Mišias vyskupas Juozas Tunaitis. Atsimenu jo žodžius: „Nereikia lankytis arkikatedrose, bet reikia lankytis tokiose koplyčiose, kur patys kaimo žmonės stato ir tvarkosi“.