Naujienos

Paskutinė vasaros šventė

Žmonės tikėjo, kad  rugpjūtį gandras išsineša pavakarius, kurių nuo tos dienos šeimininkė šeimynai jau nebeduos, nes diena gerokai sutrumpėjo. Dar iki Baltramiejaus atlaidų merginos pradėdavo rauti linus, vyrai baigdavo suvežti vasarojų. Jei rugpjūčio 24 d. šviesdavo saulė, buvo laukiama sauso rudens.  Ruduo Lietuvos kaime būdavo vestuvių metas, todėl merginos Šv. Baltramiejaus dieną užsiimdavo vestuvių burtais. Netekėjusios mergaitės iškasdavo duobutę ir po kiek laiko žiūrėdavo, ką ten ras. Jei pamatys  voratinklį –  ištekės už turtingo. Jei duobutėje aptiks skruzdėlę ar kitą vabzdį – ją prie altoriaus ves ubagas. Norėdamos susapnuoti išrinktąjį, visą dieną badaudavo, tik vakare prieš miegą suvalgydavo nemirkytą silkę. Po lova sudėdavo keturis šakaliukus taip, kad iš jų išeitų šulinys, į kurio vidurį pastatydavo puodelį vandens. Jei susapnuodavo jaunikaitį, kuris paduoda atsigerti, vadinasi, tai būsimasis vyras. Lietuvos miestuose apaštalo Baltramiejaus šventė turi gilią istorinę atmintį. Šventės išvakarėse Vilniuje 1595 metais įsikūrė pirmieji amatų cechai. Todėl Šv. Baltramiejus laikomas amatininkų globėju.

Rugpjūčio pabaigoje Ratnyčios Šv. Apaštalo Baltramiejaus  atlaidai – kartu ir  vasaros palydėjimas. Tam skiriamas ypatingas dėmesys. Jau įprasta, kad šventė prasideda dar išvakarėse. Šeštadienio pavakary šeimos tradiciškai rinkosi į sportines varžybas. Kaip ir kasmet, jas organizavo  Edita Remeikienė. Lietus kiek pakoregavo vietą – varžybos vyko ,,Saulės“ mokykloje. Tai  nepamažino entuziazmo. Varžybų dalyviai ne tik lenktyniavo įvairiose sporto rungtyse, bet ir turėjo iš atskirų žodžių sudėlioti Šventojo Rašto eilutes apie šeimą.

Šeštadienio vakarą į Šlovinimo vakarą rinkosi įvairaus amžiaus žmonės. Kaip pastebėjo organizatorė Ieva Dovidauskienė, šiemet dalyvavo dauguma parapijiečių,  kurie rašė intencijas, belaukdami atlaidų. Prie išstatyto Švenčiausiojo Sakramento jie maldomis ir giesmėmis šlovino Viešpatį. Džiugu, kad susilaukta ir svečių: iš Vilniaus atvyko seserys vienuolės iš Nukryžiuotojo Kristaus seserų bendruomenės.

Prasmingas susibūrimas buvo  puiki įžanga į sekmadienio iškilmes. 10 – tą valandą vyko sekmadienio Šv. Mišios. Po jų kalbėjo mūsų parapijoje tarnaujančių Mergelės Marijos tarnaičių vienuolijos, mininčios 140 – tąsias įkūrimo metines, vyresnioji. Klausėme jos pranešimo apie vienuolijos veiklos pradžią, ilgametę veiklą ir jos tęstinumą mūsų laikais. Vėliau sesuo Onutė Raudoniutė paliudijo apie savo pašaukimą. Bažnyčioje ir toliau netilo maldos – tai Gyvojo rožinio grupelės maldininkai  atliko kasdienį ir ilgalaikį įsipareigojimą – prieš kiekvienas Šv. Mišias kalbėti Rožinį – melstis už parapijos žmones. Graži ir prasminga intencija. Kai ateiname į bažnytėlę klausyti Šv. Mišių, visada mus pasitinka bendruomenės  malda. Atitolstame nuo kasdienių rūpesčių, suvokiame Šv. Mišių ypatingumą, gimsta noras gyvai dalyvauti Šv. Mišiose, o ne formaliai stebėti jų vyksmą.

Iškilmingos Šv. Mišios – Šv. Apaštalo Baltramiejaus atlaidų kulminacija. Visuotinė malda ir atnašos, homilija, dėmesys parapijos globėjui Šv. Baltramiejui, iškilminga procesija kasmet sutraukia daug maldininkų. Pagausėja parvykusiųjų iš svetur. Įprasta meiliai sakyti: ,,Jau mūsų Baltrukas atėjo.“  Žmonės myli savo globėją –  Šv. Baltramiejų, pripažįsta jį kaip savo gyvenimo palydovą, meldžia užtarimo ir malonių.  Šiais metais Šv. Baltramiejaus atlaidus vedė neseniai mūsų parapijoje tarnystę pradėjęs naujasis klebonas kun. Žydrūnas Vabuolas. Pamaldų metu tvyrojo maldos bendrystė, susikaupimas, tas ypatingas laiko tėkmės pajautimas, kai žmonės pasijunta esą  kelio bendrijoje, kuri kviečia Dievop.

Po Mišių aukos parapijiečiai rinkosi į sakralinių skulptūrų parką prie Ratnyčėlės tradiciškai pabendrauti, pasidalinti įspūdžiais apie praėjusius metus, nutikimus ar lūkesčius. Susirinkusiuosius linksmino Druskininkų TAU vokalinis ansamblis (vadovė Virginija Šedienė, skaitovė – Zita Aleksonienė). Skambėjo patriotinės ir sakralinės dainos, poetų posmai. Klebonas padėkojo dainininkėms ir įteikė  labai vertingą knygą – Tomo Venclovos knygą ,,Vilniaus vardai“. Labai puikus leidinys – 800 biografijų iš įvairių laikmečių – pradedant viduramžiais ir baigiant mūsų laikais. Išties įspūdinga ryškių asmenybių galerija. Klebonas palinkėjo, kad studijos  TAU būtų prasmingos sielai turtinti. Tada palaimino valgius ir pakvietė vaišintis. Vaišės nepakartojamos, nes suneštinės, kitaip sakant, autorinės. Moterų pyragai, kiti valgiai, keletas ir pirktų, o sriuba iš tradicinio katilo, skirto virti ant ugnies, žinoma, buvo visų pastebėta ir įvertinta. Kaip dzūkai sako: ,,Skanu, kap du medu“.

Dangus irgi buvo maloningas – tik tada,  kai žmonės jau ėmė skirstytis, prapliupo lietus – kaipgi per Baltramiejų be lietaus. Linksmi skubėjome namo. Pasotinti žmonių gerumo ir dangaus malonių. Rudenėjančios gamtos  alsavimas stiprino  viltį, kad egzistencinėje kelionėje būsime  Dievo išgirsti.

 

 

 

Daugiau NAUJIENŲ…