Liudijimas

 

DIEVO ŽODIS:

Jeigu priimame žmonių liudijimą,tai Dievo liudijimas didesnis.O Dievo liudijimas toksai:jis yra paliudijęs apie savo Sūnų.Kas tiki Dievo Sūnų,tas turi savyje tą liudijimą.Kas Dievu netiki, tas jį melagiu laiko,nes nepatikėjo liudijimu,kurį Dievas davė savo Sūnui.O liudijimas toks:Dievas mums suteikė amžinąjį gyvenimą ir tas gyvenimas yra jo Sūnuje.Kas turi Sūnų, turi gyvenimą.Kas neturi Dievo Sūnaus, tas neturi gyvenimo.

(1 Jn 5, 9–12)

AŠ TIKIU, NES…

kas pradžioje atrodė įprasta, įgauna žymiai didesnę vertę.

Magdutė

Kaip ir daugelis iš mūsų, gyvenime patyriau lengvų ir sunkių momentų, įvairių situacijų, kuriose, žinoma, neišvengiau ir klaidingų sprendimų. Jų kaina, deja, buvo ilgi metai be Dievo, sudėtingi santykiai šeimoje ir liūdesys. Visgi Jėzus, su kuriuo jau nuo mažų dienų per maldas ir Mišias suradau ryšį, neapleido manęs ir pasielgė taip, kaip sakoma mums gerai žinomame palyginime apie paklydusią avelę. Su tuo neapsakomu ir tik Dievui būdingu natūralumu Jis visiškai ramiai, be jokių apskaičiavimų palieka dykumoje devyniasdešimt devynias avis ir ieško tos vienintelės pražuvusios, kolei suranda. Taip Dievas surado ir mane! O dabar jau ir aš stengiuosi Jo nepaleisti iš savo gyvenimo. Taigi nuo to laiko gyvenam ir dirbam dviese, o ką tai reiškia konkrečiai, paaiškinsiu pora paprastų kasdienių situacijų.

Visų pirma į kiekvieną žmogų stengiuosi žiūrėti kaip į Jėzų. Juk Dievas sukūrė žmogų pagal savo paveikslą, tad visuose galima atrasti kažką dieviško, nors kartais tai ir nelengva.

Dirbu paslaugas teikiančioje įstaigoje, kurią kasdien aplanko daug žmonių. Kartą atėjo toks vargšas žmogelis. Iš karto matyti, kad yra prislėgtas gyvenimo, paliestas priklausomybių, drebančiomis rankomis, kiaurais, šlapiais batais… Jautėsi smarkus nemalonus kvapas, jau iš tolo dvokė! Pradėjus kvapui nosį riesti šovė mintis, kad tokiu pavidalu pas mane atėjo Jėzus ir aš turiu priimti Jį su džiaugsmu. Atsistojau ir mandagiai sakau:

– Labai karšta kabinete! Prieš jus buvo atėję daug žmonių. Ar Jūs neprieštaraujate, kad atidarysiu langą ir duris?

– Ne, – atsakė žmogelis.

Širdyje iš karto palengvėjo, visiškai nejaučiau to kvapo, nemačiau tos nemalonios išvaizdos. Žmogus išsišnekėjo. Sutvarkę visus jo reikalus, maloniai atsisveikinome.

Nustebau, kai jau kitą dieną jis vėl pas mane užsuko. Buvo nusiprausęs, susitvarkęs ir su dėže saldainių rankose.

– Jūs su manimi taip maloniai kalbėjote, – duodamas man saldainius pasakė jis, – daug man padėjote. Ačiū jums.

Kas galėjo pagalvoti, kad viskas taip pasibaigs?!

Antras dalykas, kuris man labai padeda, – tai dėkojimas. Kasdieną tūkstančius kartų dėkoju Dievui už viską, kad ir už visai mažus dalykus: kad atsikėliau, kad turėjau ko pavalgyti, kad šiandien graži diena, kad laimingai atėjau į darbą ir t. t. Juk ir man smagu, kai sulaukiu padėkos ar gero žodžio! Dėkodama įvertinu ir suprantu, kiek daug malonių Dievas kasdien man teikia, ir kartu tampu linksmesnė ir laisvesnė, pastebiu daugiau gerų dalykų, kurie anksčiau praeidavo nepastebėti. Taip visa, kas pradžioje atrodė įprasta, įgauna žymiai didesnę vertę.

Daugiau LIUDIJIMŲ…