Istorija

 

DIEVO ŽODIS:

Istorija

Neturime tikslių žinių, koks buvo vėlesnis Baltramiejaus – Natanaelio likimas. Ketvirtojo amžiaus istorikas Eusebijus mini žmogų vardu Pantenas, kuris Indijoje aptikęs Baltramiejaus veiklos pėdsakų. Euzebijus apie Baltramiejų rašo, kad jis skelbė Evangeliją Mažojoje Azijoje, Mezopotamijoje, Partijoje. Pasak įvairių kitų šaltinių, Baltramiejus taip pat skelbė Evangeliją Indijoje ir net Etiopijoje. Armėnijoje jis į krikščionybę atvertė karaliaus Astiago brolį Polimiją su žmona ir dvylikos miestų gyventojus, išvarė demonus iš karaliaus dukters. Dėl to supykęs Astiagas Altanopolyje liepė Baltramiejų nukryžiuoti. Tokia tradicija gyva Rytuose. Vakarų Europos tekstuose sakoma, kad jis buvo nukirsdintas, o Izidorius Sevilietis ir Beda savo Martirologe tvirtina, kad jam buvo nudirta oda. Ši tradicija paplitusi labiausiai.

Šv. Baltramiejaus relikvijos garbinamos Romos Tiberio salos bažnyčioje, dedikuotoje šv. Baltramiejui. Jas dešimtame amžiuje Popiežiui padovanojo imperatorius Otonas III.

Šv. Baltramiejus, kadangi kankinant jam buvo nudirta oda, laikomas visų dirbančių su odomis ir peiliais, globėju: odų raugintojų, skerdikų, knygrišių, pirštinių, batų bei diržų gamintojų. Kadangi dažnai vaizduojamas su savo oda tarsi apsiaustu ant rankos, globoja ir siuvėjus. Katalikai dar laiko ir kitų amatininkų – mėsininkų, tinkuotojų, šachtininkų, kepėjų, o Florencijoje – alyvos, sūrių ir druskos, globėju.

Kadangi jis išvarė demonus, jo prašoma padėti išgyti nuo traukulių, nervų ligų ir išvaryti piktąsias dvasias. Taip pat prašoma pagydyti nuo odos ligų.